Virsiu aš upeliu
Vyno taurė trapi
Mano rankose dūžta,
Rėžia šukės giliai,
Kūnas skausmui paklūsta.
Ir rubino lašai
Tyliai laša nuo pirštų.
Šąla meilės delnai
Tau, gyvenime, mirštu.
Gal po amžių kelių
Paukščiams soduos pragydus
Virsiu aš upeliu,
Vėl sugrįšiu pagirdyt.
Ar pažinsi mane? –
Saulė debesis šildys.
Baltos ievos šlamės
Kaip akių tavo ilgis.
Tu pamerki rankas
Į tekėjimą mano,
Kūnas vėl suvirpės...
Reiškia, meilė gyvena.
(2016 02 04)