Nekantrus žydėjime, sustok!
Rytmečiais dar sidabruoja šalnos...
Sulą išverkė beržai, vienok –
Neskuba žaliuoti Žemės delnas.

Tarsi pamergė ieva lanksti
Plaiksto savo garbanas pavėjui!
Jai nerūpi, kad ryte anksti
Pažemiu šalnužė vaikštinėja.

Nekantrus žydėjime, nelauk,
Kas šalna? Tegu nulyja lietūs!
Kai pavasarinio nerimo tiek daug,
Kiek išlaukti be žiedų galėtum?