Čia tik lietus, tik šlapias lango stiklas,
Mane atskyręs  nuo dangaus,
Nuo bundančio pavasarinio miško,
Ankstyvo rytmečio švelnaus.
 
O ten paukšteliai giesmes gieda,
Ievos pasipuošė žaliai,
Ruošias nustebint naują dieną
Gležnais lapeliais net beržai.
 
Pasauliai du... Manasis mažas –
Mansardoj ankštas kambarys,
Kelios lentynos, spinta, stalas,
Kompiuteris, knygų šūsnis.
 
Bet aš ištrūksiu... Oi, ištrūksiu,
Kai tik lietus barbent paliaus.
Galbūt prie Nemuno nurūksiu
Pabūt ant kranto jo stataus.
 
Nuo ten mintims taip kilti lengva,
Lengva iš tolių rinkt žodžius,
Tiktai tegul greičiau į langą
Nustoja pirštais grot lietus.