Kažkur giliai, gal širdyje, o gal kamputy spintos
Gelsvų laiškų pundelis užrakintas.
Vokai su datom, antspaudai
Nejaugi buvo taip seniai?
Nuo laiško iki laiško – dienos ilgos...
O šiandien kas? – žinutės, telefonai, el. paštai...
Nugrimzdo praeitin tikri laiškai.
Tokie mergaitiški, ant popieriaus gelėto
Su klausimais kaip oras, sveikata, ką valgei pietum.
Iš rašto žmogų pažinai, jo nuotaikas, mintis skaitei.
Dabar mus jungia kitokie laiškai...
Ir nebereik kamputy spintos vietos
Laiškų archyvas jau kitur sudėtas,
O adresas – ne gatvės, ne namai...
Tačiau ant lūpų skonį dar jaučiu,
Lyg bučinių klijuojamų vokų...

***
Gal parašyk man laišką nors trumputį
Ir brūkštelk savo adresą kamputy...
 

2016 04 06