Neišsimėtyk per žodį, 
te kartais bitutė atskridus 
medaus žiedo taurėje sau paieškos. 

Pučia vėjas ir žuvys išneršę 
iš upelių sugrįžo į jūras, 
nepamatę net savo vaikų. 
Vienos sau auga mažos žuvelės, 
bet kodėl – pasakykit – man reikia žinoti, 
kaip prieš vandenis plaukė žuvis, 
šviesdama atmintim sunkų kelią 
į narštvą upelio, 
į savo vaikystės namus. 

Bus diena, 
kai ir mažos žuvelės į jūras išplauks, 
pasišviesdamos kelią motulės – žuvies atmintim. 
Iš kur ji? Ir kaip atsiranda? 

Pučia vėjas... 
O gal netiesa, 
kad žuvys vaikų nepažįsta?