Kam reikalinga mano būtis,
Kokioj grandinėj ji prasminga,
O gal visa ši paslaptis yra
Beprasmiška, nereikalinga.
Kažkas matuoja minčių svarumą,
Kažkas vis beldžias jausmų gelmėn,
Ir supranti, kad vientisumo
Grandinė vėl nutrūks kažkur.
Galbūt po to, viską pakeitus,
Užgims nauja, tvirta būtis,
Kuri pakeis minčių pasaulį
Ir ledo rūmus ištirpdys.