Senieji kuršių paminklai
Ne ant kalno ir ne pamary,
Jam paminklas žalias, didžiulis,
Nes pušyno pačiam vidury
Jurgis Dovydas Kuvertas guli.
Vėjo genamas be paliovos
Smėlis slenkantis prakeiksmu braidė,
Kol ant pustomos kopos gelsvos
Pirmos pušys šaknis įleido.
Kaip išėjo* kuršių senoliai,
O kurėnus į krantą grąžino?
... rymo krikštai apsamanoję —
Jų dangaus inkarai mediniai...
Kai ant kranto ir naktį, ir dieną,
Nei vairo, nei irklo neturint —
Susapnuoja senasis kurėnas,
Kad išplaukia sulopytom burėm...
*žvejai ir jūreiviai į jūrą ne plaukia
o eina, kuršiai taip pat ėjo