Tada nepaklausiau seno plėšiko
Tado Blindos,
todėl Valstybė man į kišenę įlindo
ir į dūšią prišiko.
 
Ir dar nutrintas kelnes
su bajorystės popieriais
užkišo už balkio sijos.
Kad ją kur velnias.
 
Tada pagalbon pasikviečiau
seną raganą
ir Valstybei pasakiau:
atiduok mano pensiją. Gana.
 
Kol ji bandė mintis suvokti:
kas mano – ne tavo,
ir – negražu vogti iš pono,
pabandžiau į užsienį iššokti.
 
Už pakarpos pagavo
(lyg meilužis pabėgęs būtų) –
kaip tik tepiau slides degutu
Lenkijoj prie Augustavo.