Palauk, drugeli, nenuskrisk,
Leisk pasidžiaugti tavimi.
Žilvityje ilgiau palik,
Taip kvepia oras medumi.
 
Koks būt pavasaris be jo
Ir be tavęs — gyvos gėlės,
Miško žibutės mėlynos,
Nedrąsiai kylančios žolės!
 
Grožio akimirka trumpa,
Jam skirtas laikas senka greitai.
Tau jis — tik ši viena diena,
Tik vienoje pakilti leista.
 
Tik kiek pavasarių prabėgtų,
Jų vis mažai, jų vis ilgiesi,
Kaip kad ir vasarų saulėtų,
Kada pražysta žalios liepos.