Koks beviltiškai baltas balandis atrodo –
Lyg nebūtų žiemos ir nebūtume mudu žiemoję.
Du akli nebyliai uodžia kvapą žydinčio sodo,
Bet neranda, kur jis...
                             Mudu skiria sraunus Ilinojus.
 
O Atlantas – tik lašas, juk skrydis lėktuvo ir... viskas –
Lagaminą iškraut, kažkam ranką paduot, nes tu vietoj.
Tačiau upės per sraunios ir vandenys jų per daug blizga,
Netgi laikas šalia nebespėja – jis tampa per lėtas.
 
Koks beviltiškai baltas balandis atrodo,
Kai matai tik vienintelį žiedą. Jis brinksta ir skleidžias...
Tu sakei – mudu būnam laimingi nuo sausio lig gruodžio,
O nuo gruodžio lig sausio kas buvo negera atleidžiam.
 
Ir atleidžiam daugiau negu kartais pajėgiam surasti
(Du akli nebyliai uodžia kvapą žydinčio sodo!).
..............................................................................................................
 
Nepajėgčiau, manai? Tebūnie – pasiryžčiau nuskęsti.
Net anapus Atlanto.
Ar vėl tiktai man taip atrodo?