Plaučiai pilni alveolių,
o apie galvą – šimtai aureolių.
Aplink daug gražių emigrantų –
paukščių, artisčių ir frantų.
 
Tada rėkiu – atsimerk tu,
kai tarp senų rakandų randu
17 pavasario akimirkų – 
sukūriau vėl keletą rolių,
 
todėl kieme ieškau jūračių,
nijolių, lapių ir gyvačių,
bet randu plaukų, plastiko,
stiklo, lapų pernykščių,
 
šuns kakučių ir po sočių
pietų neišskridusių į Sočį
kreolių ir mulačių.
Aukštyn keliu nykštį: ačiū, ačiū –
 
dėkoju už žodį nešykštų,
eiles prie lovio, gabalą molio,
todėl triskart Tėvynei valio
ir už Vienuoliktą Kovo.