Bučiuoja jūra...
Dieve, kokia laimė...
Keisti tie bučiniai –
Jie sūrūs.
O pasislėpt nuo jų
Nemoku.
Tik bangos,
Žalios bangos gūra.
 
Apsvaigti lemta.
Netikėjau...
Ir tu apsvaik
Nuo bučinių.
Kvatoja jūra.
Sūrų lašą
Ir tau parnešti
Ketinu.