Pavasaris žaliuos eiklusis
Ir sodai žiedlapiais nulis,
Kaštonų akys dar šypsosis
Ir meilei atsivers širdis.
 
Kai vasara kvatos žieduota,
Aš lauksiu grįžtančio tavęs,
Suūkaus traukinys stotelėj –
Tavęs namo jis neparves...
 
O rudenio šermukšniui degant,
Tu neatversi durų, ne...
Akių visad ilgėsiuos tavo –
Dienos darbuos, naktų delne.
 
Žiema nuūš speigais sidabro,
Ateik, ateik – aš lauksiu dar,
Bet tavo balso neišgirsiu,
Jau praeitis negrįš atgal.
 
Į metų karuselės ratą
Jaunystė jau nebesugrįš,
Nors Laiko skubančio švytuoklėj
Tik dar smarkiau tiksės širdis.
Ir skaudins mudviejų likimą
Pradingus meilės paslaptis,
Nors netikėsi, bet dar lauksi,
Tik niekad nemeluos širdis...