Aš vis tiek sakau, naktie, ateik
mylima ir laukiama be galo,
neapleiski, nuotaka juoda, belaik,
palydėk mane į šviesų sapno kelią.

Tu ateik atnešt žvaigždžių
akyse, kurios giliai į sielą žiūri,
tavo žingsnių aidą tamsoje girdžiu,
mudu kilsime šviesiom svajonių burėm.

Bet, naktie, vienuole nebyli,
nieko man bedaliui neištarus,
su pirmuoju spinduliu tirpsti it išeini,
tarsi būčiau, miela, aš tave išvaręs.