Tamsi naktis – šešėlių nematyti –
           juoda skraiste užklojo juos negrįžtamai,
tik širdyje šviesu – ten Tavo veidas švyti
           toks artimas ir toks seniai pažįstamas.

Tamsi naktis – ta nuostabi malonė,
           apreiškusi man Tavo šviesų veidą,
kai suradai mane paklydusį kelionėj
           ir širdimi Tave regėti leidai.

Tamsioj nakty man dovanojai viltį
           sulaukt aušros – to Tavo atėjimo,
ir leidai man suklupus vėl pakilti,
           ir sekt Tave nematant ir nežinant,

tamsioj nakty tik girdint žingsnių aidą
           ir Tavo mylinčios širdies plakimą –
dėkoju, kad manęs Tu neapleidai,
           kad širdyje įsodinai troškimą

sutikt Tave, kol neišaušo rytas,
           kol dar naktis – sesuo gerai pažįstama,
kur tamsoje tik Tavo veidas švyti  
           ir ta šviesa neleidi pasiklysti man.