Paklausyk, seka sakmę Kriauna
Vinguriuodama kloniais, laukais.
Ar girdi, skamba upės daina,
Susiliejus su paukščių balsais.
 
Ar matai, atsispindi lelijos
Žvainą naktį meldų pakrašty.
Draikos upės plaukai laumių gijom
Ir krantai upės, regis, arti.
 
Dugno akmenis kantriai skalauja
Su purslais tykšdama, šniokšdama.
Semsiu aš vandenėlį dviem saujom.
Upė man lyg namai, lyg mama.
 
Ir klausysiuos dainos ligi ryto,
Kol dygliukės po vandenį nardo.
Merkias akys, diena vėl nušvito.
Širdimi aš tariu tavo vardą.