nebeeisiu ledų labirintais
į sudrėkusio sodo gelmes
net ir vaisiams sukritus į žemę

bet suspausiu išraudusį ginklą
į minkščiausias minčių paklodes
kad melodiją švelnią išgirsčiau

nebekvies mano kreivo šešėlio
į gražuolių kreolių menes
išpuoštas vakarykščiais žibintais

tik ant ledo spynom baltos gėlės
išguldytos reklamos tinklais
suklastotom godom surakintos