Žydi soduos žvaigždės šilkinės,
Vilnija kvapas jazminų žiedų –
Skęsta jame meilės prisiminimai
Ir šoka drugeliai ant vėjų sparnų.
 
Pagaučiau drugelį trapiausiais sparnais,
Globočiau jį vieną savo delnais.
Meilė rusentų drugelio sparnuos,
Bet verktų vėjai soduos kvapniuos.
 
Pagaučiau aš pasaką, kurią seka žiedai,
Bučiuočiau ją meiliai švelniais vakarais.
Sužibtų ši pasaka aukso pūkais,
Bet verktų soduos nuvytę žiedai.
 
Pagaučiau aš sruogą vėjo plaukų,
Supinčiau jam kasą, įpinčiau gėlių.
Nurimtų vėjo širdis nerami,
Bet verktų drugeliai likę vieni.
 
Tad vaikštau po sodą prisiminimų takais,
Ir sninga aplinkui skaisčiais spinduliais.
Surinksiu jų šviesą kraitelėj savoj
Ir šilta bus vėl širdelėj manoj.