Kai pavasaris beldžias į širdį
Aš niekad netrukdysiu
tų, kas uoliai dirba.
Geriau jau tyliai paskaitysiu,
kaip žvaigždės danguj mirga.
Regiu aš žalią šviesą
į Tavo glėbį tiesiai.
Tarsi pavasario plevėsa
geisme spurdėsiu.
Neklausinėsiu, kada ir kaip
minčių keliai visatoj susitinka.
Taip noris praeičiai užvert duris
ir įsileisti naują Meilės gūsį.
Žinau. Tas žvilgsnis – tai lemtis.
Ta neišdildoma minutė.
Aš būsiu ten, kur būsi Tu,
Pavasarį pajausime kartu.