Lyg katė šuliny gyvenu –
Negaliu nei išlipt, nei išlakti!
Mintimis pasivaikščiot einu
Mėnesėtais takais baltą naktį...

Bet žinau, kad man ranką išties
Tarsi svirtį pro šulinio viršų,
Tai bandau neprarasti vilties
Ir džiaugiuosi – manęs nepamiršo!