Ryto ritmas — dar priešaušry girdimas baublio dūdenimas,
Giesmininkų smulkmė tik pavienė, nespėjo prabust.
Rodos, aiškiai girdi, kaip velėna gimdydama stena,
Pumpuruos gemalai ploną kiautą kaip plėšia perpus.

Geismas tvyro ore, eik ir semkis: gyventi, gyventi, gyventi!
Skardžiabalsė erdvė ir tave gundo būtį dainuot.
Kai didysis baublys ryto ritmą pradėjo dūdenti,
Abejonių nėra, kad pražys tuoj net lauko akmuo.

Kiek sulos tavyje? Kiek minčių ir jausmų pagimdysi?
Ar besnausi kertėj, o gal stversiesi šimto darbų?
Ką tik baigės lietus. Skambiai lašas į žemę nukrito.
Pats pavasaris šoks baublio rytmetį duotu ritmu.