O tas idealas, kurio tu trokšti,
O tie norai!
Ar jie nėra pabėgimas nuo savęs,
Nuo pilkos kasdienybės?
Ir atsitinka taip visada.
Ir tu, vaizduote,
Ar tau reikalingas idealas,
Kad tave apribotų,
Lyg tu Prokrusto auka?
Išmokt gyvent be idealų,
Be apribojimų viduje,
Kai kiekviena akimirka yra tau laisva.
Kai tu atrandi gyvenimą nepakartojamą
Ir su juo tau praeina diena.