Lietau, tu krisk lėtai,
Pakol išaugs būties sparnai
Ir prisigėręs sočiai šilumos
Pakilsiu lyg rugys link saulės dyvinos.
Lietau, nuprausk mane,
Kaip prausia kūdikį mamos ranka,
Švarus ir tyras žaisk su  manimi,
Kol palengva  ištirpsiu aš tavy.
Lietau, prikelk mane,
Barbendamas į langą palengva,
Aš tuoj, aš gyvas, aš einu,
Jaučiu, kaip drėksta mano lūpos,
Tai bučinys lietaus svaigus
Ištirpdė rūpesčius visus.
Ir stoviu  nuogas lietuje,
Kvatoja  žemė  busdama.