Tas tėviškės pavasario paveikslas:
Padangėje suvirpęs vyturys –
Vaikystėje dar grumsteliu paleistas,
Pagairėje pražydus obelis,

Upelis už taip puoselėto sodo,
Gandrai ant kraigo, rodos, vėl kalens...
– – – – – – – – – – – – – – – – – –
Ir veidas motinos man pasirodo
Tarp žiedlapių ant pamato akmens!

Ir užverstasis šulinys staiga atgyja,
Suvilgo kiauras tėviškės akis...
Dedu prie kryžiaus baltąją leliją, –
Mišias ji atgailos lai atlaikys.

Tas
Tėviškės 
Pavasario paveikslas...