Lietuvos žemė –
Tai ne stepė,
Lietuvos žemėje
Viskas kvepia.
 
Kvepia jazminai ir ievos,
Diemedžiai, alyvos;
Kvepia miškai ir pievos,
Obelys, vyšnios ir slyvos.
 
Kvepia daržinėse šienas –
Variklių prapūstas,
Kvepia šiltas karvės pienas
Ir rauginti kopūstai.
 
Kvepia žolės miltai –
Sandėlio aruode;
Kvepia lietuviškas skilandis
Ant stalo ir puode.
 
Kvepia rūkytas kumpis
Ir paltis lašinių;
Kvepia rūkytas sūris
Ir virtinės dešrų.

Kvepia šaltibarščiai lėkštėj
Ir agurkai rauginti,
Nes jie Lietuvos žemėj
Be chemikalų auginti.
 
Lietuvos žemėje duona ruginė
Skaniai kvepia ajerų kvapais,
Šioje žemėje – Lietuva Tėvynė
Buvo ir bus visais laikais.
 
Mes turim dosnią Lietuvos žemę
Ir jos vaišių stalą turtingą,
Tad mūsų dienos nebus aptemę,
Jei dirbsime vieningai.
 
Mes turim gražią lietuvių kalbą
Ir prasmingas lietuviškas dainas,
Ir tautos šokius, skudučius ir kankles,
Ir skambias dainų švenčių dienas.
 
Čia kvepia darželiuose rūtos
Ir aviliuose – bičių medus;
Lietuvos žmonės, nebūkim nuliūdę
Ir gyvenimas bus mums saldus.