Lietus barbena ilgesio melodiją,
Nors tu toli, bet šiluma delnuos...
Prisilietimas prie gelmės parodė,
Kad nėra kelio atgalios.

Taip gera nugarą paglostyt,
Paliesti lūpom veidą ir akis,
Pavasariniam vėjyje užuosti
Ir apkabint nors mintimis.

Nuo šiol kitaip gyvenimas banguoja,
Jau laivo burė pakelta.
Tarytum žirgas atšuoliuoja
Pursluotoji jausmų banga...