Kam skausmas

Minties gilumą skrodžia jausmas,
Prašydamas pakilt į viršų,
Gundydamas – laukia gyvas džiaugsmas,
Jinai globodama ramina dieglį aršų.
Priartinti tą gėlą subtiliau
Prie džiaugsmo – pumpuras gal sprogtų?
Mintis slopina svajones: tyliau,
Sopulys tam, kad meilės nepavogtų...
verutė