Saulė lyg margutis dangumi nurieda 
Pasikinkius vėjus į dangaus karietą.
Buvo ir praėjo rytmetis Velykų, 
Nesakyk, kad  nieko širdyje neliko.
Senas lizdas gandro ir pavasarinis 
Jausmas vėl iš naujo gimstantis krūtinėj, 
Noriu vėl pagauti šiltą vėją ryto, 
Noriu, kad į žemę lietumi palytų.
Kad svajotų žmonės ir diena nušvistų,
Iš dangaus lašeliai ašarų nukristų.
Bet jos būtų šviesios, su viltim išlytos, 
Vėl pavasarinės — širdžiai ušsakytos.

...........................................................
Saulė lyg margutis dangumi nurieda 
Pasikinkius vėjus į dangaus karietą...