Žibuoklės šviečia moters rankose,
O jų melsvumas – kaip kadais jos akys.
Puokštelę čia jaunuolis renkasi...
Monetos dzingteli... Sudie pasakęs,

Jis tolsta... Šis trapus žydėjimas –
Patiks! Ir šypsena jo veidą puošia...
Įteiks pavasario virpėjimą
Vienintelei, kuri nemėgsta rožių.