Ak, šlubuoja
senas laikrodis,
šlubuoja.
Toks nelygus
žingsnis jo išties!
Lyg žmogus,
kuriam įskaudo koja,
eina nusitverdamas
vilties...
Atmintis taip pat
jam negaluoja:
tai skubėjimas,
kad negali pavyt,
tai nedovanotinai
vėluoja,
lyg norėtų
laiką sustabdyt.

Pavargai,
ištikimasis drauge...
Gal tave taip
veikia pilnatis?
Nesustok, už lango
rytas laukia.
Kaip gerai,
kad baigiasi naktis...