Švelniai palietei lūpomis kaktą.
– Eik be ašarų, – tyliai tarei.
Kaltas žvilgsnis prie kojų suklupo,
Lyg karoliai pabiro jausmai.
 
Negaliu pajudėti, nors reikia
Atsisveikint ir tyliai išnykt.
Gėrėm meilę ištroškę be saiko
Nebijodami degti ir klyst.
 
Juk žinojom, žinojom, kad baigsis
Nuodėminga begėdė naktis.
Mūsų paslaptis paslėpė žvaigždės
Ir išblyškus liūdna pilnatis...
 
Sutilpau aš į tavąją saują –
Juk nedaug manęs – tik pelenai.
Išbarstyk į bangas tekant saulei,
Mūsų žingsniai nuo šiol atskirai...
 
2016 03 20