Tu paskui save nespėji
Ir laikas negrįžta toks,
Kai skęsta naktis rugsėjo
Žvaigždžių šviesoje...
 
Ruduo
Atrodys lyg tolimas metas,
Kai tu nepareisi namo,
Nes būsi takus pametus,
Kai vėjas –
Išdykęs piemuo –
Numes tas žvaigždes ant žemės
Ir juoksis:
Tegul, tegul
Rugsėjis rieškučiom semia...
 
Ir noris į rasą prigult,
Ištirpt,
Kaip ištirpsta metai,
Kaip veidrody tirpsta veidai...
...............................................................
 
Nejaugi save pametus
Jau kitą save radai?