Lininę staltiesę delnai paliečia,
Subyra saujon duonos trupiniai.
Bespalvės nuotraukos pažvelgti kviečia-
Atrodo buvo neseniai, o taip seniai...
 
Vaškinė žvakė, kryžius, šventas paveikslėlis
Išblukę ant komodos nėriniai.
Ir toks švelnus neužmirštuolių mėlis,
Senutės radijos prikimę šaukiniai...
 
Suskilęs šaukštas ir medaus puodynė
Švytuoklė caksi taip lėtai, ramiai...
Jauki ramybė. Atmintis nebyliai
Nušluosto dulkes ir pakviečia eit...
 
Ten kur skara gėlėta, marškiniai drobiniai...
Iškrypusiom kojelėm akiniai...
Kur audžia voras tinklą begalinį
Ar buvo tai seniai... Ar neseniai...?
2016 03 15