​Po žodį lyg po riekę
Atlaužiu nuo minčių.
Ir eilės lape nusidriekia,
Jų skonį ant lūpų jaučiu.

Po žodį guldau lyg į vagą,
Tai derlius manos prigimties.
Išlaisvinus būtį taip gera
Vaizduotės šėlsme išsitiest.

Ir ilgesį žodin įlieju,
Nuspalvinu džiaugsmą žodžiu.
Kai dienos ilgėja, šviesėja,
Ir žodžiui ne taip jau tamsu.