Angys, užanty šilusios, ėmė spurdėti ir gelti,
Nes pasaulio didieji tvarinių prigimties nepažino.
Nekaltųjų krauju šitiek amžių mazgojamos kaltės.
Ir lošėjų per daug, ir labai sudėtingas žaidimas.

Šiuokart viskas va bank. O apnuodytos mintys pažyra
Lyg išdužusio lango stiklai į praeivio prinokusio odą.
Kas dabar pasakys, kiek Europj Maroko, Irako, Alžyro?
Prievartauja, o ji lyg po dozės lengvai pasiduoda.

Pakinkysit vilkus? Juk avidę išniekintą rasit.
Žvengia Trojos arklys — kumeliukų risnoja tabūnai.
---
Ką tas varnas nutukęs net krankti tingėdamas lesa?
Angims, kobroms tas pats, kad vienintelį motinos sūnų.