moterie apsiaustu rudeninių lapų
medžio nerandi apsikabintum
lūpų bučinį tiktai puodelis jaučia
tarsi ritualą ryto užsakytą

susirinktum žiedlapių sukeltą pūgą
plaukus jais dabintum susilietų
po truputį viskas tampa sniegu
dar be ledo laiko rankomis palietus

iš voratinklių pakampėse supintų
vis bandai drugius išlaisvint skrydžiui
nenorėdama esmės suprasti
nuo sparnelių spalvos nusitrynė...