paleidus nelygiu keliu
be ženklų
vietoj to kad užjausti
kai visai netikėtai klumpu
dar ir sąžinė taikosi bausti
kam reikėjo krūtinėn
širdį įdėti
buvo galima akmenį
šiandien negalėtų skaudėti
užmigdžiusi atmintį
nuodėminga esu
šito jausmo man maža
ir gana niekad nebus
atiduodu gyvenimu  grąžą
kaip ir tie
kur mylėjo prieš mus