Gloria Dei
Keistas jausmas gimdyt ir liūliuot
Jau dabar išbergždėjusius lūkesčius,
Lopyt kiaurus sapnus ir kliedėt amžinais ilgesiais.
Baltapilvėm žuvim
Plaukia valandos senkančioj upėj.
Kiek tos tavo kaltės,
Jei gelmės nesiliauji tu geist?
Gal matyti koktu,
Kad nelaiko doroviniai rėmai,
Kad karaliai nuogi,
Ar kad sostuose — tik juokdariai?
Juk tu lauki nakties
Įpusėjus beprotiškai dienai
Ir trini buitimi
Ko svarbaus dėl būties nedarei.
Nors meldies už vaikus,
Nuo vienatvės jauti šiurpstant odą,
Pavainoji save,
Kad juos tokiu laiku pagimdei.
Žaižaruoja grėsme
Pro vartus įleisti legionai.
Nujauti ir baisies,
Kuo pavirs šitas Gloria Dei.
Gloria Dei – Dievo garbei (lot.)