Ant smilgos...
Apkabink mane savos šviesos jausmu –
Šis pasaulis toks netobulas ir nuogas.
Ir dėlioju sau raides – natų savų ritmu...
Virtuvėj tik indai – nepažįstu jogos...
–
Iš ploniausios gijos austas Tavo vardas...
Ir, ant laiko smilgos, žemuogėm suvertas - - -