Ar žinai –
Atmintis juk apanka,
Kai jos nekartoji
Ir tik lieka kažkas apgraibom,
Apgraibom,
Tik netyčia...
Sninga baimė prarasti.
Kaip sninga...
Kaip viskas baltuoja...
O tave juk kas dieną
Aš ilgesiu meilės sulyčiau.
 
Ir ankstyvas pavasaris grįžtų,
Ir upės nuplautų
Netikėjimo ledą,
Kur veidrodžiai žiūri į dugną.
Nelaikyk savyje,
Nelaikyk išsiveržusio srauto –
Jau geriau tegul kartą užgimsim,
Numirsime dukart.
 
Gal ateis ta diena,
Kai priklaupęs ant kelių
Išmelsiu
Mažo dievo medinio
Ant žemės aš tikrojo rojaus.
Bet kodėl ta akla atmintis nebeturi net balso?
...........................................................................................
 
Ak, kaip sninga.
Kaip sninga...
Kaip viskas aplinkui baltuoja...