Atgal
Tegul pasnigs.
Tegul
Užklos kreivas tvoras
Ir seną trobą.
Norėsis vėl prapult
Tenai, kur šilta.
Sopa
Išmintą aslą lig granito
Ir langus apšarmojusius,
Uosinį nuogą stalą...
Dar viena snaigė, dar viena nukrito...
Ir dar labiau atšalo.
Bet ne viduj,
Tik gal už žingsnio,
Už žvilgsnio,
Kai nusisuki,
Mąstai...
Ir dilgsi, dilgsi, dilgsi
Pūga virš žemės.
Po žeme –
Karstai...
Nebuvo lengva, paprasta.
Bet paprastai
Tu niekur jau iš čia nedingsi –
Pustys ar snigs,
Ar pievose bus žalia –
Sapne net ilgesio nestigs,
Todėl tu visada atgal surasi kelią,
Kad bent vienu keliu priklauptumei
Prie dievo užmiršto smūtkelio...