Šnekós – kap vándenio,
Kutrį delnais praskyrus
Atžiūrba saułė
Kap bołė,
Jų basom kojom spardom –
Kas giliau.
Draugaitė sėdzi
An vaikystės liepto –
Cia misłėm ádvado  
Daváliai:
Kap tu? kap aš?
Kap ciej kutriej išiajį?
Jir zvána upėj akmenai
Seniai praaugį
Jišsimislytas mūs dzienas...
Visas an pomecies žinai,
Paskyrstėm žėlabų  kožnai
ir zgádno žodzio markatnumi
jieškom.
 
Paaiškinimai:
ľ – tariama minkštai
ł – tariama kietai
Advadas – erdvė, didelis plotas
Atžiūrba – atauga arba sudygsta vėl
Bołė – sviedinys, kamuolys žaisti
Davaliai – lig soties
Draugaitė – draugė
Jišsimislytas – išsvajotas, išgalvotas
Kutriej – kurie
Zvana – skamba
Žėlabas – gedulas
Zgadnas – reikalingas, tinkamas