neparašyti laiškai
guli ant kiemo grindinio
greičiau juos lapai užklotų
kad mūsų neskaudintų
greičiau žiema ateitų
speigas skruostus apkandžiotų
pievas baltu lapu paverstų
mes pamirštume žodžius
nenaudotume rašmenis
lyg ir nieko nebuvę -
prarastas laikas bereikšmis
po kiekvienu medžiu
kitas dovanas rastume
ar pamestume
skirtumo nėra
seniai viskas praėję
net neprasidėję
pažiūrėtume kaip į nuotykį
virtualų  žaidimą
truputį jausmus suvėlusį
padariusį atradimą
supratus prasmės laikinumą
nieko rimto
viskas nekalta
jei virpės mūsų pirštai
tik nuo oro šalto...