Mano – pieva gėlėta,
tavo – krantas anas.
Tu toks liūdnas ir lėtas,
ir vis lauki manęs.
Jei brastos nesurasiu –
susitiksim negreit.
Upėj atplaukė rąstas,
kaip dabar neateit?!
Šitoks laikinas lieptas:
vos praeisiu – nuneš!

Ar ir  tu taip galėtum
rizikuoti kaip aš?