Kieme – pavasarinės 
žvirblių šnekos,
o zylės kaip vaikai
saulėgrąžų primėtė...
Vasariui jau
kantrybės neužteko,
išėjo kojas vilkdamas,
tingus ir lėtas.

Lyg naštą nešdamas,
viena diena ilgesnis
ir paukščių džiaugsmui –
susitiko kovą,
kuris išeinantį apmėtė
sniego kąsniais
ir besijuokdamas
vos nepargriovė!

Vasari, bendravardi
vasaros žalios,
nenusimink,
juk tai – pa-vasaris.
Kantrus būk
ir sugrįši atgalios,
tegul iš juoko
kovui byra ašaros...