Stiklo taurėje gintaro skonis
Saulės šypsnį rytinį primena...
Vienas žingsnis ligi svajonės
Nusitęs kilometrais ilgesio.
 
Gęsta vakaras – ilgas vienišas,
Tuščią taurę sukioja pirštai.
O paleistos mintys nuskrieja
Link tavęs ir erdvėj ištirpsta.
 
Mano lūpos ragauja gintarą –
Švelniai aitrų saldumo skonį.
Tau metu padūmavusį žvilgsnį...
Negi tu paragauti nenori?