Ačiū tau, dangau,
kad vėlei
Mano širdį
džiugesiui prikėlei,
Užrakintą 
skrynioje radai.
Lai užgis nuo šiol
visi randai.
Lyg saulutė
šypsena veide,
Lyg drugelių
plazdesys pilve.
Noris šokti,
juoktis ir dainuot,
Gal ramiai
likimui atsiduot?
Ir tikėti, jog 
nematoma ranka
Veda ten, kur 
viešpataus aistra.
Ir stiprės 
su kiekviena diena
Noras būti
lyg tėkmė viena.