Ir svetimi kraštai ne visada laimę atneša

Nedaug suspėjau sužinoti.
Tik mažą trupinį tiesos,
Kada išvykus blaškės siela
beieškant laimės svetimuos kraštuos.
Tačiau suspėjau daug išmokti
Iš šitos sielos neramios.
Jutai Tu ilgesį Tėvynei,
kažkas ten grūmės viduje,
Net kunigai nebegalėjo
nuo tokio žingsnio sustabdyt Tavęs.
Ir liko nebaigti planai,
kai tyliai vėliavą iškėlęs
Tu netikėtai nutilai...
Vasaros meilė