Koks juodas kovas. Noris jį pamiršti
Ir pasilikti lig mirties Senamiesčio bare.
Tiktai barmenė šiąnakt kažin ko įniršus.
Man meilės reikia, kreiptis į kurią
 
Galėčiau jau dabar, iš ankstaus ryto...
Deja, esu kareivis pralaimėtame kare,
Kai tuščios šovinių tūtelės ritas, ritas –
Aš vienas likęs apkasų gale.
 
Granatos sprogsta, spragsi kulkų švinas,
Pataiko ir atsiveria žaizda gilia
Krūtinėje. Ir skausmas dar labiau kankina –
Spygliuota kojas raizgo man viela...
 
Laisva po miestą vaikštai, po Čikagą –
Tenai balti taikos balandžiai ir kažkas šalia...
Tik pustuštėj taurėj degtinė dega, dega
Ir vakaras sudegęs vakare.
 
Ir Camel cigaretė jau susmilkus –
Ją gesinu lėkštutėj po nuvytusia gėle:
Ant dailaus kūno tik chalatą apsivilkus
Tu pamiršai mane ir o–lia–lia...
............................................................................................
 
Ach, meilėj lyg kare –
Sudėjęs ginklus
Aš pasiduosiu šiam Senamiesčio bare.