Saldus tas sapnas –
Tėviškės arimai
Ir pilkas, šėmas,
Mėlynas dangus –
Nebežinau gražesnio
Žemėj grimo
Už rudenio paženklintus miškus.
Kam juostą austi?
Kam ją išgalvoti? –
Puiki ji mano
Krikonių keliuos:
Surink lapus tik,
Tik spalvas suderink,
Prieik, kur šoka,
Ir kur verks prieik,
Kur džiaugsmas gimsta,
Ten ateis ir skausmas,
Ir liūdną bylą
Nulinksniuos būtis,
Bet, kasdienybės
Pelenus nupūtęs,
Apsiramink, bičiuli:
Tai – dar tik mintis...